9 žingsniai sėkmingam laistymo sistemos įsirengimui
Nuo idėjos iki žalio rezultato – aiškiai ir paprastai.
Įvertinkite sklypą ir pažymėkite laistomas zonas
Patikrinkite vandens slėgį ir debitą
Pasirinkite tinkamus purkštuvus ir jų išdėstymą
Suskirstykite sistemą į atskiras zonas
Parinkite vamzdžius, filtrus ir valdymą
Įrenkite sistemą pagal parengtą planą
Patikrinkite veikimą prieš užbaigdami darbus
Nustatykite laistymo grafiką
Iš anksto numatykite paruošimą žiemai
Jei reikia daugiau informacijos
Paruoškite sklypo planą su matmenimis. Jame pažymėkite veją, gėlynus, gyvatvores, medžius, takus, pastatus ir vandens prijungimo vietą. Taip pat svarbu numatyti būsimus želdinius ir kitus planuojamus aplinkos pakeitimus.
Atkreipkite dėmesį į:
- saulėtas ir pavėsingas vietas;
- šlaitus bei aukščio skirtumus;
- dirvožemio gebėjimą sugerti vandenį;
- skirtingų augalų laistymo poreikius;
- plotus, kurių vanduo neturėtų pasiekti.
Vejai dažniausiai pasirenkami purkštuvai, o gyvatvorėms, gėlynams ir daržo lysvėms gali būti tinkamas lašelinis laistymas. Skirtingus laistymo būdus verta planuoti atskiromis zonomis, kad kiekvienai būtų galima nustatyti tinkamą laistymo trukmę.
Nesvarbu, ar sistemą įsirengsite patys, ar patikėsite specialistams — pradėkite nuo plano.
Prieš renkantis įrangą būtina žinoti du dalykus: kokiu slėgiu tiekiamas vanduo ir kiek jo šaltinis gali pateikti per tam tikrą laiką.
Slėgis prie uždaryto čiaupo dar neparodo, kaip veiks laistymo sistema. Tekant vandeniui slėgis mažėja vamzdžiuose, jungtyse, filtruose ir vožtuvuose. Įtaką turi ir sklypo aukščio skirtumai.
Preliminariai debitą galima įvertinti matuojant, per kiek laiko pripildomas žinomo tūrio indas. Tačiau šis bandymas nepakeičia slėgio matavimo tekant vandeniui.
Projektuojant svarbu nustatyti, kokį vandens srautą galima gauti išlaikant įrangai reikalingą darbinį slėgį. Jei naudojamas siurblys, vertinamos jo charakteristikos ir paties vandens šaltinio pajėgumas.
Purkštuvai parenkami pagal laistomo ploto formą ir dydį. Reikia įvertinti jų laistymo spindulį, sektorių, vandens sąnaudas, darbinį slėgį ir laistymo intensyvumą.
Laistymo intensyvumas parodo, kiek vandens per valandą tenka ploto vienetui. Todėl vienoje zonoje negalima atsitiktinai sumaišyti skirtingai vandenį paskirstančių purkštuvų.
Tolygiam vejos laistymui taikomas principas „nuo purkštuvo iki purkštuvo“: vieno purkštuvo srautas turi pasiekti gretimą purkštuvą. Tinkamas persidengimas padeda išvengti sausų tarpų.
Vien nubrėžti vos susiliečiančius laistymo apskritimus neužtenka. Išdėstymas turi būti derinamas su konkrečių purkštuvų techniniais duomenimis ir sklypo sąlygomis.
Visa sistema nebūtinai turi veikti vienu metu. Ji skirstoma į zonas, kurios įjungiamos paeiliui.
Zonų skaičių lemia:
- turimas vandens srautas ir slėgis;
- vienu metu veikiančių purkštuvų vandens sąnaudos;
- augalų poreikiai;
- saulės, šešėlio ir dirvožemio sąlygos;
- pasirinktas laistymo būdas.
Vienoje zonoje veikiančiai įrangai turi pakakti vandens, išlaikant reikiamą slėgį. Universalaus purkštuvų skaičiaus vienai zonai nėra — jis apskaičiuojamas pagal konkrečią sistemą.
Vamzdžių skersmuo parenkamas pagal vandens srautą, trasos ilgį ir leistinus slėgio nuostolius. Svarbu patikrinti, ar pakankamas slėgis išliks ir tolimiausiame arba aukščiausiame sistemos taške.
Filtrai parenkami pagal vandens kokybę ir naudojamos įrangos reikalavimus. Vanduo iš skirtingų šaltinių gali turėti nevienodą priemaišų kiekį, todėl vienodas filtravimo sprendimas netinka visais atvejais.
Jungiant laistymą prie geriamojo vandens tinklo, reikia numatyti tinkamą apsaugą nuo užteršto vandens grįžimo. Konkretų sprendimą ir prijungimo reikalavimus suderinkite su projektuotoju bei vandens tiekėju.
Valdiklį rinkitės pagal zonų skaičių ir reikalingas funkcijas. Išmanus valdymas palengvina priežiūrą, tačiau nepakeičia tinkamai suprojektuotos sistemos.
Kai planas ir įranga parinkti, galima pradėti montavimo darbus.
Įprasta darbų eiga:
- Pažymimos vamzdynų trasos, purkštuvų ir vožtuvų vietos.
- Paruošiamos tranšėjos ir vandens prijungimas.
- Įrengiami uždarymo bei zonų vožtuvai, filtrai ir vamzdžiai.
- Nutiesiami valdymo laidai, naudojamos vandeniui atsparios jungtys.
- Vamzdynai praplaunami, pašalinant į juos patekusias žemes ir kitas daleles.
- Užbaigiamas purkštuvų ar lašelinio laistymo įrangos montavimas.
- Prijungiamas ir nustatomas valdiklis.
Vamzdžių įgilinimas ir laidų parinkimas priklauso nuo konkretaus projekto bei įrangos reikalavimų. Vieno visiems sklypams tinkamo sprendimo nėra.
Paleiskite kiekvieną zoną atskirai. Patikrinkite jungčių sandarumą, purkštuvų veikimą, sektorius ir laistymo padengimą.
Įsitikinkite, kad vanduo pasiekia numatytą plotą, o takai, pastatai ir kiti nelaistomi paviršiai nėra be reikalo drėkinami.
Laistymo tolygumą galima patikrinti zonoje išdėliojus vienodus vandens surinkimo indus. Paleidus sistemą ir palyginus surinktą vandens kiekį matyti, kurios vietos gauna daugiau arba mažiau vandens.
Veikiantis purkštuvas dar nereiškia, kad sistema laisto tolygiai. Paleidimas ir sureguliavimas yra svarbi įrengimo dalis.
Laistymo trukmė priklauso nuo augalų, dirvožemio, oro sąlygų ir sistemos laistymo intensyvumo. Todėl patarimas „kasdien po 15 minučių“ nėra tinkamas kiekvienam sklypui.
Dažniausiai laistymui pasirenkamas ankstyvas rytas, kai mažesnis garavimas ir vėjas. Lėčiau vandenį sugeriančiame dirvožemyje ar šlaituose gali būti naudingi trumpesni laistymo ciklai su pertraukomis vandeniui įsigerti.
Grafiką koreguokite pagal sezoną ir faktinį drėgmės poreikį. Reguliariai patikrinkite, ar purkštuvai neužsikimšo, nepasisuko ir nepradėjo laistyti netinkama kryptimi.
Šalčio metu sistemoje likęs vanduo gali pažeisti vamzdžius, vožtuvus ir purkštuvus. Vandens pašalinimo būdas turi būti numatytas projektuojant sistemą.
Priklausomai nuo konstrukcijos, naudojamas vandens išleidimas, automatinis drenavimas arba išpūtimas suslėgtu oru. Išpūtimą rekomenduojama patikėti specialistui.
Vien išjungti valdiklį žiemai nepakanka.
Susisiekime
Susisiekite telefonu, el. paštu arba parašykite žinutę.
